Mukis atsinaujino!
 

S?km?s istorijos

 

Nerijus Ma?iulis

2020.06.03

Vyriausiasis Swedbank ekonomistas Nerijus Ma?iulis pasakoja apie savo darbo ypatumus ir kaip nepasiklysti ši? dien? informacijos sraute.


Kokias studijas baig?te? Kas l?m? studij? pasirinkim??


Baigiau ekonomikos bakalauro ir magistrant?ros studijas, socialini? moksl? doktorant?r?. Buvau ?stoj?s ir ? ekonomikos, ir ? informatikos studij? programas, netur?jau labai tvirto pasirinkimo, kur studijuoti, bet pasirink?s nesigail?jau. Kadangi dar mokykloje studijavau abi disciplinas, žinojau, ko tik?tis.


Kokia buvo J?s? karjeros pradžia? Ar kada nors kilo abejoni? d?l pasirinktos profesijos?


Baig?s doktorant?ros studijas iš pradži? dirbau d?stytoju ir dekanu universitete, o po maždaug penkeri? met? prad?jau dirbti ekonomistu banke. Abu darbai – labai ?domus, yra gera platforma ir tobul?jimui, ir savirealizacijai.


K? galima dirbti, kokios karjeros galimyb?s atsiveria baigus ekonomikos studijas? Koki? savybi? reikia tur?ti norint b?ti ekonomistu?


Ekonomisto profesija yra gana plati ir turi daugyb? specializacij?, nuo kuri? priklauso ir atsiverian?ios galimyb?s. Tai gali b?ti ir ?moni? finans? analitikas, ir apskaitos specialistas, ir auditorius, ir makleris, ir bankininkas, ir investicinio portfelio valdytojas, ir valstyb?s tarnautojas, ir finans? ministras, ir politikas, ir, žinoma, akademikas. Manau, kad bet kurioje profesijoje svarbu ir ?gimtos savyb?s, ir studij? met? ?gytos žinios, ir karjeros metu ?gyjama patirtis, ir noras nuolat mokytis bei tobul?ti. Be to manau, kad bet kuriai profesijai yra svarbu tur?ti „kompetencij? pyrag?“. Pavyzdžiui, ekonomistui neužtenka vien išmanyti ekonomikos d?snius ir teorijas, sugeb?ti atlikti ekonometrin? analiz?. Be bazini? žini? ir analitini? geb?jim? visai nekenkia ir geb?jimai vaizdžiai bei aiškiai komunikuoti raštu ir žodžiu. Nekenkia ir humoro jausmas, tik nežinau, ar jo galima išmokti. Kuo ?vairesn?s ir platesn?s m?s? kompetencijos, tuo labiau jos viena kit? papildo, tuo lengviau jas pritaikysi skirtinguose kontekstuose.


Su kokiais išš?kiais susiduriate darbe? Kas sunkiausia ar ?domiausia?


Pasaulis nuolat kei?iasi, ekonomikos transformuojasi, kei?iasi valstybi? ekonominiai ir geopolitiniai santykiai. Suprasti, ?vertinti ir prognozuoti šiuos procesus n?ra lengva, bet tikrai ?domu. Neatsimenu, kad per pastar?j? dešimtmet? b?t? tek? darbe žiovauti.


Esate vienas atpaž?stamiausi? ir dažniausiai kalbinam? ekonomist? – populiarumas kasdieniame gyvenime padeda ar trukdo?


Nei padeda, nei trukdo. Tai šiek tiek ?pareigoja, bet tik tiek.


Kaip nepasiklysti milžiniškuose informacijos srautuose? Kaip atsirinkti patikim? informacij??


Socialiniuose tinkluose pama?ius itin ?domias, intriguojan?ias, ne?tik?tinas ar net šokiruojan?ias naujienas, pirma mintis tur?t? b?ti ne jomis dalintis, o patikrinti j? patikimum?. Kuo naujiena labiau intriguojanti ir kuo daugiau emocij? sukelia, tuo didesn? tikimyb?, kad ji n?ra tikra, ir tuo atsargiau reik?t? j? vertinti. Gavote netik?t? laišk?, raginant? paskub?ti pasinaudoti unikalia galimybe sustipr?ti ar praturt?ti? Trinkite neskait?. B?tina prad?ti nuo bazini? klausim? – kas platina toki? informacij?, koks yra duomen? šaltinis, kokie yra naujien? platinan?i? asmen? motyvai? Jei intriguojanti naujiena publikuota tik nematytuose naujien? portalais apsimetan?iuose puslapiuose, jos galite net neskaityti. Jei nenurodomas duomen? šaltinis – taip pat. Net jei pirminis duomen? šaltinis nurodomas, reik?t? j? patikrinti, paži?r?ti, ar toki? pat statistik? pateikia bent keli patikimi šaltiniai. Neretai socialiniuose tinkluose, ignoruojant faktus ir loginius argumentus, tiesiog atsiremiama ? autoritet?. Pavyzdžiui, YouTube filmuke kalbinamas išmintingai atrodantis barzdotas profesorius, kuris mano, kad skiepyti vaikus n?ra b?tina – net jei jis profesorius, nepatikslinama, kad jis yra paleontologijos, o ne medicinos moksl? profesorius ir, žinoma, neužsimenama, kad daugiau nei 99 proc. medicinos mokslo ekspert? nuomon? b?t? priešinga nei jo. Melaging? ar klaidinan?i? informacij? platinan?i? asmen? motyvai gali b?ti labai ?vair?s. Kartais kažkoks internetinis puslapis tiesiog nori sulaukti daugiau lankytoj? ir parduoti daugiau reklamos. Kartais tokiu b?du socialiniuose tinkluose ieškoma d?mesio ir sek?j?. Deja, neretai melagien? skleid?j? motyvai gali b?ti daug tamsesni. Kelios minut?s padedant Google gali išsklaidyti daugel? iliuzij?, apsaugoti j?s? asmeninius finansus ir sveikat? ar bent jau pad?ti išvengti apsijuokimo, skleidžiant nes?mones socialiniuose tinkluose.


Kuo ?domus d?stytojo darbas? Esate d?st?s Pranc?zijoje, Meksikoje, Šveicarijoje, Australijoje. Kuo skiriasi d?stymas skirtingose pasaulio šalyse?


Geriausiai kažkok? dalyk? gali perprasti tuomet, kai j? sugebi paaiškinti kažkam kitam. D?stymas ver?ia ne tik nuolat tobul?ti, bet ir suteikia malonum? perduodant tas žinias kitiems. Nors vis dar d?stau universitete, šiuo metu tai man yra labiau hobis nei darbas. D?stymas skirtingose valstyb?se man buvo labai akirat? praple?ianti ir praturtinanti (ne finansiškai) veikla. Ne visose valstyb?se student? žini? siekimas ir aistra mokytis yra vienodi. Man pasirod?, kad valstyb?se, kur aukšt?j? išsilavinim? yra gauti sunkiau ar brangiau, student? motyvacija yra didesn?. Ir priešingai, jei mokslas visai nemokamas, o net ir amato neturintys asmenys gali gauti nemažas pajamas, išsilavinimas ir tobul?jimas taip nesureikšminami. Bet gal tai tik mano subjektyvi patirtis, nepul?iau daryti toki? išvad?. Tai, beje, yra svarbi pamoka, kuri? visi turime išmokti – m?s? asmenin? patirtis ir keli pavieniai pavyzdžiai retai suteikia teis? apibendrinti ir nustatyti d?sningumus.


K? patartum?te mokiniams, kurie dar renkasi karjeros keli?, galb?t svarsto studijuoti ekonomik??


Turb?t nesvarbu, k? studijuosite, svarbiausia atsiminti, kad mokymosi procesas nepasibaigia gavus diplom?. Tai ypa? aktualu studijuojant socialinius mokslus. Man studijuojant, vadov?liuose nebuvo aprašomos nei neigiamos pal?kanos, nei neigiamos naftos kainos, nei daugelis kit? reiškini?, kuriuos galime steb?ti pastar?j? dešimtmet?. Mokykla ir studijos padeda geresnius ar prastesnius pagrindus, ta?iau siekiant s?kmingos karjeros reik?t? nusiteikti moktis vis? gyvenim?. Nereik?t? ir nustebti ar bijoti situacijos, kuomet kažkada gyvenime reik?s visai pakeisti krypt?, mokytis nauj? ?g?dži? ir realizuoti save visai kitoje srityje.

 

A?i? už pokalb?!