Mukis atsinaujino!
 

S?km?s istorijos

 

Indr? Pl?štyt?-B?tien?

2020.05.28

Indr? Pl?štyt?-B?tien? – vaik? lig? gydytoja, vaik? pulmonolog?-alergolog?, vadovaujanti klinikoms „Mama, aš sergu“, daug rašanti socialiniuose tinkluose, pasakoja, kaip pasirinko gydytojos profesij? ir su kokiais išš?kiais susiduria kasdien.


Kaip nutiko, kad studijavote ir medicin?, ir kostium? dizain?? Kas pad?jo apsispr?sti pasirinkti gydytojo profesij??


B?ti gydytoja svajojau nuo pat mažens. Nors t?vai iš pradži? ir prieštaravo tokiam mano pasirinkimui, ta?iau man pavyko juos perkalb?ti ir jie mane išleido ? Vilni? mokytis medicinos. Dažniausias klausimas, kur? teko pirmaisiais studij? metais gird?ti – kod?l b?dama kauniete, pasirinkau studijuoti medicin? Vilniaus universitete (VU). Priežas?i? tam buvo ne viena, bet pagrindin? ta, kad VU yra seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas, kuriame studijavo ir mano senelis. Be abejo, trauk? ir pats miestas, jo laisvas poži?ris ir daugiatautiškumas. Prie Kauno stiliaus aš iki šiol nepritapau.

Kod?l kostiumo dizainas? Nuo pat mažens m?gau si?ti drabužius. Kai augau, nebuvo tiek drabuži? parduotuv?se kaip dabar, o tie, kuriuos galima buvo ?sigyti, buvo nuobod?s ir vienodi. Tad vis k? nors taisydavau, vis k? nors pasisi?davau. Nors mokiausi „tiksliuk?“ mokykloje – KTU gimnazijoje, dail? ir piešimas man buvo labai artimi.

Pirmieji trys studij? medicinos fakultete metai buvo labai intensyv?s. Daug teorijos studij?, be to, pirmame kurse ?sidarbinau slaug?s asistente ir bud?davau naktimis ir savaitgaliais. Tad laisvo laiko nelabai tur?jau. Po trij? met? paprastai prasideda daugiau praktikos, o teorijos ir „kalimo“ gerokai sumaž?ja. Atsilaisvino popiet?s, tad man tr?ko veiklos. Tod?l nusprendžiau mokytis si?ti. Pasirinkau labai profesionalius kursus ir juos po met? s?kmingai baigiau. Na, o kuo labiau gilinausi, tuo daugiau nor?jau sužinoti. Tod?l, gerokai pasigilinusi ? visokias studij? galimybes, suradau, kad ?manoma studijuoti Vilniaus dail?s akademijoje nenuosekli? studij? tvarka. Artimiausius trejus metus taip ir studijavau – iki piet? medicin?, po piet? – kostiumo dizain?.

Buvo mintis iš viso nutraukti medicinos studijas ir t?sti mokslus Vilniaus dail?s akademijoje. D?stytojai man žad?jo viliojan?i? ateit?, nes mat? talent?. Be to, tuo metu supratau, kad darbas su suaugusiais ir pagyvenusiais ne man, chirurge dirbti nenor?jau, bet kai pavyko ?stoti ? vaik? lig? rezident?r?, pajutau, kad tai yra tai, ko ieškojau. Gimus vaikams suderinti studijas, darb? ir drabuži? modeliavim? bei siuvim? buvo dar sunkiau. Tad pamažu drabuži? k?rimas pasitrauk? iš mano kasdienyb?s. Iki šiol naudojuosi ?gytomis žiniomis, bet tikrai drabuži? klientams nebekuriu.


Medicinos studijos išties labai ilgos, ar sunku mokytis tiek met??


Iš ties?, man studijos nebuvo labai sunkios. Esu ta, kuriai abit?ros egzaminai buvo švent?, o ne baim?. Nebuvau studij? pirm?n?, nes be darbo, moksl?, dar buvau ?traukta ? Vilniaus universiteto aerobikos rinktin?, tad pirmame ir antrame kurse bestudijuodama kas vakar? tur?jau b?gti ? treniruotes. Bet studijuoti man labai patiko. Svarbiausia rasti sau patinkan?i? srit? ir man pasisek?, kad j? radau.

Galiu pasakyti, kad medicinos studijos trunka vis? gyvenim?. Man tai yra ir darbas, ir hobis, ir gyvenimo b?das. Manau taip turi b?ti kiekvienoje specialyb?je – svarbiausia nuolatinis tobul?jimas. Tad net neverta diskutuoti – ilgos studijos, ar ne.


Esate alergolog?-pulmonolog?, kod?l ir kuriuo metu pasirinkote b?tent ši? srit??


Kai stojau ? rezident?r?, nebuvo tokios specializacijos kaip vaik? alergolog?. Nors ši sritis man buvo labai ?domi. Specialyb?s pasirinkim? man padiktavo tai, kaip aš planavau dirbti ateityje. Nenor?jau dirbti ligonin?je vis? gyvenim?. Tad rinkausi vaik? pulmonologij?, kuri leist? man visokias darbo galimybes – ir ambulatoriškai, ir ligonin?je. Vaik? pulmonologija buvo artimiausia vaik? alergologijai, tod?l ir rinkausi. Po rezident?ros ?stojau ? doktorant?r? ir gyniausi darb? vaik? alergologijos srityje.


Kod?l tapote b?tent vaik?, o ne suaugusi?j? gydytoja?


Kitaip turb?t ne?sivaizduo?iau. Man labai patinka darbas su vaikais. Patinka kalb?tis ir su t?vais, nes jie nori žinoti apie savo vaik?, turi pakankamai žini?, galima su jais diskutuoti ir, be abejo, raminti. Be to, mano genai tokie, kad atrodau gerokai jaunesn? nei mano bendraamžiai. Tad dirbant su vyresnio amžiaus pacientais jausdavau, kad jie manimi, tokia jauna daktare, nepasitiki. O su vaikais aš tikrai lengvai randu bendr? kalb? ir džiaugiuosi, kad jie man?s nebijo.


Koki? asmenini? savybi? reikia gydytojo darbe?


Svarbiausia, gydytojas turi b?ti visapusiškai išsilavin?s, tur?ti daug žini? ne tik medicinos srityje. Svarbu pirma surasti bendr? kalb?, kad pacientai gydytoju pasitik?t?. Na, o kitos savyb?s gali labai skirtis. Manau, mano stipriausia savyb? yra ta, kad aš esu smalsi, noriu viskam surasti priežast? ir paaiškinim?. Tod?l ? mane kreipiasi labai daug pacient?, kuriuos jau konsultavo daug specialist?, bet priežasties nerado. Man svarbu visk? suvesti ? vien? visum? ir be galo džiaugiuosi, kai surandu priežast? ar bent paaiškinim?, kas atsitiko. Beje, be psichologini? žini? neišsivers?iau.
Vaik? gydytojas neišsivert? be kantryb?s, švelnumo, empatijos ir kit? savybi?, kurios b?tinos bendraujant su vaikais.


Ar neb?na sunku matyti vaik? ir t?v? skausm?, kai vaikas išties stipriai serga? Kas padeda atsiriboti sunkiose situacijose?


Be abejo, kad sunku. Visada t?vams sakau, kad jei jau prisilie?iau prie j? vaiko, jis tapo dalimi mano gyvenimo. Visuomet m?stau, k? aš, jei b??iau to vaiko mama, dary?iau, kaip elg?iausi. Pergyvenu už kiekvien? vaik?, kaip už savo. Bet kai iš ties? reikia mano pagalbos, tuomet pamirštu jausmus ir darau visk?, k? reikia. Turiu savo nusiraminimo ir emocij? paleidimo b?d?, bet tikrai neatsiriboju. B?nu kartu su visa šeima, nes manau, kad taip ir turi b?ti.


Kas Jus labiausiai motyvuoja darbe?


Labiausiai mane motyvuoja paprastas a?i?. B?na, per kelis m?nesius pakonsultuoji apie 500 vaik?, b?na s?kmi?, b?na ir nes?kmi?. Bet joki? pad?k? neišgirsti. Tuomet motyvacija pradeda maž?ti. Ir pakanka vieno a?i?, kad v?l varikliukas užsivest? – pakeli galv? ir v?l puoli dirbti. Per daug pad?k? man nepatinka. Tad tiek, kiek gaunu, man gana.


Kaip atrodo J?s? darbo diena?


Nem?gstu kasdienyb?s, tad kiekviena diena skiriasi nuo buvusios. Be nuolatinio pacient? konsultavimo tiesiogiai ir nuotoliniu b?du, vadovauju dviem klinikos „Mama, aš sergu“ padaliniams Klaip?doje ir Vilniuje, elektroninei parduotuvei, kur parduodame prekes, skirtas vaik? sveikatai, vedu daug seminar? ir tiesiogiai, ir internetu, esu nuomon?s formuotoja Instagram socialiniame tinkle, turiu savo tinklalap?, rašau straipsnius žurnalams. Tad mano diena tikrai labai intensyvi. Viena, kas pastovu – tai keltis anksti ryte (dažniausiai 5 val.) ir eiti su šunimi pasivaikš?ioti, kad dienos planai ir mintys ramiai susid?liot?. Taip pat ne?sivaizduoju nei dienos be knygos – bandau skaitymui skirti bent valand?. Auginu du paauglius, tad ir jiems reikia skirti pakankamai d?mesio. Taigi klausim?, kaip aš visk? sp?ju, tikrai girdžiu dažnokai. Esu vedusi ir seminarus šia tema.


Paraš?te knyg? „Kod?l vaikai serga ir kaip jiems pad?ti“. Kaip kilo mintis  rašyti knyg? ir ar buvo sunku t? padaryti?


Kadangi tenka vesti seminarus, rašyti savo blog‘? ir ?vairius straipsnius, pamažu kilo mintis dal? savo žini? sud?ti ? knyg?. Knyga taip ir b?t? likusi svajone, jei su manimi neb?t? susisiekusi leidyklos „Sofoklis“ atstov? ir ?kalb?jusi mane kuo grei?iau parašyti knyg?. Tad jai esu d?kinga, kad mane vis ragino ir privert? rasti laiko knygai. Man n?ra sunku rašyti, tik gerokai sunkiau buvo rasti tam laiko.


K? patartum?te mokiniams, kurie svarsto studijuoti medicin?, rinktis gydytojo profesij??


Esu ne kart? kalb?jusi ?vairiuose forumuose medicinos studentams, kaip neprarasti motyvacijos. Daug mokini? svajoja studijuoti medicin?, ta?iau nedaugelis ?sivaizduoja, kaip gali b?ti sunku. Tai n?ra itin lengva specialyb?. Tod?l savo patarim? nor??iau prad?ti nuo realyb?s. ? medicinos studijas stojan?ius suskirsty?iau ? tris grupes. Pirmosios grup?s atstovai stoja tam, kad pad?t? žmonijai. Deja, itin mažai iš šios grup?s baigia studijas, nes j? id?jinis m?stymas subli?kšta suvokus, kad ne nuo m?s?, medik?, priklauso, kaip liga klostysis, o tik nuo pa?io žmogaus. Mes galime tik patarti. Tad pirma nes?km?, pirmasis blogas komentaras, pirmasis nusivylimas, kad reik?s labai ilgai laukti, kol jau bus leista gydyti žmones, lemia, kad studentai nebaigia ši? moksl?. Antrosios grup?s atstovai – tai gydytoj? šeimoje aug? vaikai. Jie nuo pat mažens mat?, kaip j? t?vai dirbo, kaip naktimis bud?jo, kiek uždirba. Juos pavadin?iau realistais. Nors daugumos iš j? t?vai nelabai nori, kad ir vaikai pasirinkt? š? keli?. Ar motyvacija j? didel?? Nemanau. Tiesiog gydytojo gyvenimas jiems priimtinas. Na ir tre?iajai grupei priklauso tie, kuriems be galo ?domu, kas gi su tuo žmogaus k?nu darosi, kod?l jis serga. Tai yra smalsi? krapštuk? ir mokslinink? grup?. Va šie tikrai daug pasiekia. Tad jei neketinate išgelb?ti pasaulio, o tiesiog ?domu ieškoti atsakym? – medicina kaip tik jums. Nes jei ne?domu, ar verta tiek met? mokytis? Ir jei mokot?s vien dešimtukais, tai nereiškia, kad tinkate tik medicinai. Tinkate tik tam, kas jums ?domu. Užsimerkite ir pamatykite, kaip save ?sivaizduojate ateityje. Jei ten po 24 val. bud?jimo pavarg?s gydytojas, kuriam pavyko išgelb?ti kelis pacientus, bet vieno deja ne, bet tas gydytojas nepraranda noro eiti ir konsultuoti  kit? laukian?i? pacient?, jei jis savo širdyje vis nešiojasi gerumo ir vilties ugnel?, tuomet medicina laukia j?s?. 

 

A?i? už pokalb?!